Ir tiesiogine prasme paženklintas didžiulio pavojingo gaisro Alytuje. Medikai perspėja, kad jis turės ilgalaikių pasekmių to krašto gyventojams dėl nusėdusių kancerogeninių medžiagų, išsiskyrusių degant padangoms- anot jų, tai baisiau nei ugnikalnio išsiveržimas. Visai neaišku, koks poveikis žmonių sveikatai, vandeniui ir žemei. Pirmosios žinios grėsmingos: teršalų tyrimas rodo itin aukštą toksiškumo lygį, iš prekybos išimami „Rokiškio sūrio“ ir dar kelių įmonių produktai. O kokia ten dirbusių gaisrininkų, pagrindinių nelaimės herojų, sveikatos būklė?
Ekonomistai vis garsiau kalba apie artėjančią ekonomikos darganą. Kiti guodžia, kad ekonomika lėtės, tačiau krizės nebus. Panašiai ramino ir 2007-2008 metais, kai per pasaulį nuvilnijo globalaus ekonomikos nuosmukio cunami. Tebūna šių metų paraminimai išsipildantys, bet Lietuvos banko ekonomistai ką tik paskelbė, kad kitąmet Lietuvos ūkio plėtra bus lėtesnė nei šiemet, ir prognozuoja, kad kris iki 2,5 procento, kad menkės atlyginimų augimas, brangs paslaugos.
Štai eilinę ataskaitą Lietuvai pateikė Europos Komisija. Čia vėl bene dešimtmetį kartojamos tos pačios išvados: nemažėjantis skurdas, rekordinė pajamų nelygybė. Komisija mandagiai ragina peržiūrėti mokesčių sistemą ir socialinės paramos efektyvumą, kad ji realiai mažintų pajamų skirtumus. Vis primena apie būtinybę įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, nes dabartinis prabangaus turto apmokestinimas yra iš esmės jokios apčiuopiamos naudos biudžetui neduodantis- tesurenkama apie du milijonus eurų.