Penktadienio rytas poliklinikoje. Žmonių nemažai, bet visi eina kryptingai – nesidairydami, neieškodami, su kaukėmis. Dauguma tyliai laukia eilės prie gydytojų kabinetų,  galvodami apie savas bėdas. Mažiau ligoti, pastebėję seną pažįstamą, žiūrėk, ima ir užkalbina. Ir tuomet kažkur pasitraukia tas covidas, sugrįžta žmogiško šiltumo ir bendrumo jausmas...

Skaityti daugiau...

Ilgą laiką žmonės žinojo tik Palūšės valtinę, o Romo Cesiulio ir jo žmonos Loretos dėka Molėtai, kaip ežerų kraštas, gali pasidžiaugti turintis savąją „Valtinę“. Prieš 14 metų Mindūnuose įmonę įkūrę vilniečiai, kuriuos šiandien galime drąsiai vadinti molėtiškiais, sėkmingai vysto vandens transporto pardavimo ir serviso veiklas. Romas didelį rūpestį išreiškia dėl natūralios gamtos išsaugojimo ir jos puoselėjimo. Tai atsispindi vyro darbinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaityti daugiau...

Sodyboje Gėliogalių kaime (Balninkų s. ) prie ūkiškų darbų išvydus besidarbuojantį Joną Petniūną, sunku net įsivaizduoti, kad atletiškas, tvirtas pusamžis vyras - neregys. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų r. filiale susitarus susitikti su Jonu, įspūdis išlieka tas pats – prisistatydamas kyla iš savo vietos, tiesia ranką, šypsosi, be jokių regėjimo negalią turintiesiems įprastų susivaržymų. „Man lengviau ir gyventi, ir tvarkytis, ir darbus atlikti todėl, kad regėjimo netekau po keturiasdešimties metų,- pokalbyje apie negalią paminės prieš vienuolika metų iš Vilniaus į tėviškę Balninkų seniūnijoje grįžęs gyventi Jonas.

Skaityti daugiau...

Levaniškiuose gyvenanti 51 metų Vilma Čivilienė, sutikusi viešai papasakoti apie patyrimus persirgus koronavirusu, savo istoriją pradėjo nuo to, kad Covid – 19 ligos pasekmes ji jaučia dar ir dabar, nors nuo susirgimo jau praėjo daugiau negu penki mėnesiai. Aktyvi, visuomeniška, sportiška moteris, Levaniškių bendruomenės centro pradininkė, o dabar - ir liaudiškos muzikos kapelos „Prie ežerų“ vadovė atviravo, kad bando grįžti į sau įprastą gyvenimą, nors koronaviruso pasekmės vis dar jaučiamos

Skaityti daugiau...

Viešojoje erdvėje vis daugiau dėmesio užsitarnauja mokyklinio ugdymo įstaigos, jų problemos, pasiekimai, mokytojai, savotiškai šešėlyje paliekant ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose pradžiamokslį mokyklai kremta patys mažiausieji. Mes paprastai įpratę sakyti, kad vaikas lanko darželį arba lopšelio grupę, net nesusimąstydami, kad jis jau mokosi  ir yra mokomas labai svarbių ir vaikui sudėtingų dalykų – bendravimo su bendraamžiais, savarankiškumo, supratimo apie teises ir pareigas, pasaulio pažinimo ir daugybę kitų dalykų.
Su didžiausio mūsų rajone vaikų lopšelio darželio „Vyturėlis“, kuriam priklauso ir kaimo skyriai, direktore Ona Kavalniene susitinkame pakalbėti apie patirtus darbo iššūkius – nuo anuometinio darželio iki dabartinio su šiuolaikiniais iššūkiais, apie tai, kas aktualiausia, kokie pokyčiai vis dar laukia, kaip pavyksta šios įstaigos mokytojams (ne auklėtojams) atsikratyti stereotipų ir tobulėti...

Skaityti daugiau...