Sausio vakarais po saulėlydžio rytuose teka įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas. Su juo virš rytų horizonto kyla įspūdingiausių žiemos žvaigždynų ratas. Kairiau nuo Šienpjovių spindi Dvyniai. Virš Dvynių – Vežėjas su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir įsidėmėtinu Sietyno žvaigždžių spiečiumi.
Giedrais gruodžio vakarais rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto kyla įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai (Orionas). Temstant aukštai pietuose gražiai išryškėja iškilęs Pegaso kvadratas su įsidėmėtina Andromedos žvaigždžių eile, nusidriekusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Aukštai virš galvos žiba „W“ pavidalo Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto pakyla gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Orionas, Lietuvoje vadinamas Šienpjoviais, Pjovėjais ir Kūlėjais. Jį supa ryškiausios žiemos žvaigždės: Didžiojo Šuns žvaigždynas su ryškiuoju Sirijumi; Mažasis Šuo su įsidėmėtinu Prokionu; Dvyniai su gražia Kastoro ir Polukso žvaigždžių pora; Vežėjas su šviesiaja Kapela; Tauras su rausvuoju Aldebaranu.
Giedrais lapkričio vakarais viena paskui kitą sužibs ryškiausios vakaro žvaigždės: aukštai vakaruose Lyros žvaigždyne išsiskirs Vega; šiaurės rytuose Vežėjuje – Kapela; pietvakariuose Erelio žvaigždyne – Altayras; rytuose Tauro žvaigždyne – Aldebaranas, o netoli zenito esančioje Gulbėje – Denebas.