Kaip gyventi su hipotiroze: dietos, fizinis aktyvumas, gydymas

Hipotirozė – tai skydliaukės veiklos sutrikimas, kai ši liauka gamina per mažai hormonų. Šie hormonai reguliuoja daugelį organizmo funkcijų: medžiagų apykaitą, energijos balansą, širdies veiklą, netgi emocinę būklę. Todėl sumažėjus jų kiekiui žmogus gali jausti nuovargį, svorio pokyčius, sausesnę odą, trapias nagus, miego sutrikimus ar prastesnę nuotaiką. Sužinojus diagnozę svarbu suprasti, kad nors hipotirozė yra lėtinė liga, tinkamai prižiūrint sveikatą su ja galima gyventi visavertį gyvenimą.

Gydymo pagrindai

Pagrindinis hipotirozės gydymo būdas – hormonų pakaitinė terapija. Pacientui skiriami vaistai, kuriuose yra sintetinio tiroksino, padedančio kompensuoti natūraliai nepagaminamą kiekį. Šį gydymą būtina vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, nes net menkiausi nukrypimai gali turėti įtakos sveikatai.

Svarbu nepamiršti, kad vaistų poveikį būtina reguliariai tikrinti kraujo tyrimais. Įprastai gydytojas skiria kontrolinius vizitus kas kelis mėnesius, kol dozė tampa stabili, o vėliau pakanka profilaktinės priežiūros kasmet. Jei pasireiškia simptomai, tokie kaip didelis nuovargis, svorio augimas ar sulėtėjęs pulsas, verta nedelsti ir vėl kreiptis į specialistą.

Dieta sergant hipotiroze

Mityba vaidina itin svarbų vaidmenį gyvenant su hipotiroze. Tam tikri produktai gali padėti palaikyti geresnę savijautą ir užtikrinti reikiamą mineralų bei vitaminų kiekį.

• Jodas – tai esminė medžiaga, reikalinga skydliaukės hormonams gaminti. Jo natūraliai randama jūros gėrybėse, joduotoje druskoje. Vis dėlto jo perteklius taip pat gali pakenkti, todėl papildus vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju.
• Selenas – svarbus antioksidantas, padedantis skydliaukei funkcionuoti. Jo gausu riešutuose (ypač braziliškuose), žuvyje, grūduose.
• Baltymai – reikalingi energijai palaikyti ir raumenų masei užtikrinti. Geriausia rinktis liesą mėsą, ankštines kultūras, žuvį.
• Venkite perdirbto maisto – saldžių užkandžių, greito maisto, gazuotų gėrimų. Jie trikdo cukraus balansą ir dar labiau lėtina medžiagų apykaitą.

Svarbu valgyti reguliariai ir rinktis subalansuotą mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų.

Fizinis aktyvumas

Hipotirozė dažnai siejama su lėtesne medžiagų apykaita, todėl pacientams gali būti sunkiau palaikyti normalų svorį. Fizinis aktyvumas padeda įveikti šį iššūkį ir teigiamai veikia bendrą savijautą.

• Lengvi pratimai: pasivaikščiojimai, joga, tempimo pratimai padeda išjudinti kūną ir sumažinti įtampą.
• Vidutinio intensyvumo sportas: plaukimas, važiavimas dviračiu, greitas ėjimas stiprina širdį ir skatina medžiagų apykaitą.
• Jėgos treniruotės: padeda išlaikyti raumenų masę, kuri yra svarbi norint sudeginti daugiau kalorijų net ir ramybės būsenoje.

Svarbiausia – fizinę veiklą pradėti palaipsniui ir įsiklausyti į savo organizmą. Per didelis krūvis gali sukelti nuovargį, todėl treniruotės turėtų būti reguliarios, bet ne per intensyvios.

Psichologinė savijauta ir pagalba

Hipotirozė gali paveikti emocinę sveikatą – nuotaikos svyravimai, nerimas ar net depresija yra dažni šios ligos palydovai. Labai svarbu pasirūpinti psichologine savijauta:

• Skirti laiko poilsiui ir kokybiškam miegui.
• Užsiimti mėgstama veikla, kuri atpalaiduoja ir suteikia džiaugsmo.
• Jei simptomai stiprūs, kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Emocinės sveikatos priežiūra yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.

Specialistų pagalba

Hipotirozė reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl labai svarbu turėti patikimą gydytoją endokrinologą. Tik jis gali sudaryti tinkamą gydymo planą, reguliariai stebėti ligos eigą ir koreguoti vaistus pagal tyrimų rezultatus. Norint užtikrinti profesionalią priežiūrą, verta kreiptis į patikimą gydymo įstaigą, pavyzdžiui, Medicija - privati klinika, kur specialistai pasirūpina individualiu gydymo planu ir visapusišku paciento palaikymu.

Gyvenimas su hipotiroze reikalauja disciplinos, bet tikrai leidžia išlikti aktyviam ir džiaugtis pilnaverčiu kasdieniu gyvenimu. Reguliariai vartojami vaistai, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir psichologinė priežiūra yra kertiniai sveikatos ramsčiai. Bendradarbiaujant su specialistais galima ne tik valdyti simptomus, bet ir užkirsti kelią jų paaštrėjimui. Tinkamas požiūris į savo ligą padeda išlikti energingam ir užtikrintam, kad sveikata bus valdoma efektyviai.