Erkės pavojingos šunims net ir mieste todėl, kad joms nereikia miško – pakanka žolėto pievelės lopinėlio, parko krūmyno ar net gerai prižiūrimo kiemo. Dauguma šeimininkų erkes sieja su išvykomis į gamtą, tačiau tikrovė kitokia: miesto parkai, žalieji plotai prie daugiabučių ir net sostinės skverai gali būti tiek pat rizikingi kaip miško takas. Todėl nuo erkių šunims reikalinga apsauga nepriklausomai nuo to, ar augintinis vaikšto mišku, ar tiesiog kasdien išvedamas pasivaikščioti aplink namą. Štai kodėl miesto aplinka nėra saugi zona.
Erkėms reikia tik dviejų dalykų – drėgmės ir žolės ar krūmų, kuriuose galima laukti šeimininko. Miesto parkai, žalieji plotai palei upes ar ežerus, apleisti sklypai ir net priežiūrai skirti gazonai atitinka šiuos kriterijus. Erkė neatskiria miško nuo miesto parko – jai svarbu tik mikroklimatas: pakankama drėgmė ir žolės aukštis, kuriame ji gali tūnoti ir laukti pro šalį einančio šeimininko.
Papildomas veiksnys – miesto žalieji plotai dažnai lankomi laukinių gyvūnų, tokių kaip ežiai, graužikai ar paukščiai, kurie erkes atneša ir palieka teritorijoje. Kuo daugiau tokių gyvūnų lankomoje vietoje, tuo didesnė tikimybė sutikti erkę – net jei aplinka atrodo tvarkinga ir prižiūrėta.
Su didžiausia rizika susiduria šunys, kurie vaikšto aukšta žole, palei krūmus, prie vandens telkinių ar apleistose teritorijose net miesto ribose. Tvarkingai nušienautoje vejoje rizika mažesnė, tačiau visgi ji nėra nulinė – erkės gali atsirasti ir ten, kur žolė neseniai buvo aukštesnė.
Parkai su tankia augmenija, žaliosios juostos palei geležinkelius ar upes, taip pat sklypai prie miesto ribų, kur susilieja miestas ir laukai – tai vietos, kuriose erkių tikimybė reikšmingai didesnė nei asfaltuotose gatvėse ar sutvarkytuose kiemuose. Jei šuo dažnai vedžiojamas panašiose vietose, apsauga nuo erkių tampa dar aktualesnė.
Taip, erkių aktyvumas mieste priklauso nuo tų pačių sąlygų kaip ir bet kur kitur – temperatūros ir drėgmės. Kai oras pakyla virš 4–5 °C, erkės tampa aktyvios, o tai Lietuvoje dažniausiai įvyksta jau kovo pabaigoje ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Miesto mikroklimatas, kuriame dažnai šilčiau nei atviruose laukuose dėl asfalto ir pastatų sukauptos šilumos, kartais gali net pratęsti erkių aktyvumo laikotarpį.
Tai reiškia, kad miesto šuo gali susidurti su erke ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį, anksčiau nei tikėtumėtės, remdamiesi tik bendru sezoniškumu. Pertraukų nuo apsaugos daryti nerekomenduojama net tada, kai atrodo, kad „dar per anksti" arba „jau per vėlu" erkėms.
Erkė, prisisiurbusi mieste, gali perduoti tas pačias ligas kaip ir gamtoje – rizika nepriklauso nuo to, kur erkė buvo aptikta. Dažniausia Lietuvoje – babesiozė, kuri gali išsivystyti per kelias dienas ir kelia rimtą grėsmę sveikatai, jei negydoma laiku. Simptomai apima nuovargį, apetito praradimą, karščiavimą ar tamsų šlapimą – jei pastebite bent vieną iš jų po pasivaikščiojimo, verta nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Mieste šeimininkai dažnai būna mažiau budrūs, nes nesitiki sutikti erkės per pasivaikščiojimą parke ar aplink namą. Ši budrumo stoka – viena pagrindinių priežasčių, kodėl mieste šunys kartais gauna vėlesnę diagnozę nei tie, kurių šeimininkai jau įpratę tikrintis po kiekvienos išvykos į gamtą.
Reguliari profilaktinė apsauga – lašai, apykaklė ar tabletės – lieka aktuali nepriklausomai nuo to, ar šuo vaikšto miške, ar tik aplink kvartalą. Po kiekvieno pasivaikščiojimo verta trumpai apžiūrėti šunį, ypač ausų apačias, kaklo sritį ir pažastis – net jei vaikščiojote tik pažįstamu miesto maršrutu.
Jei erkė aptinkama, ją reikia pašalinti specialiomis žnyplėmis, netraukiant staigiai. Miesto sąlygomis apsaugos svarba nemažėja – ji tiesiog dažnai nuvertinama.
Ar erkės gali būti sutinkamos net gerai prižiūrimame kieme?
Taip, jei kieme yra aukštesnės žolės, krūmų ar drėgnų vietų, erkės gali atsirasti net reguliariai prižiūrimoje teritorijoje.
Ar mažas šuo mieste rizikuoja mažiau nei didelis šuo kaime?
Ne, rizika priklauso ne nuo šuns dydžio, o nuo aplinkos, kurioje jis vaikšto, ir nuo apsaugos, kuri jam taikoma.
Kaip dažnai reikia tikrinti šunį dėl erkių gyvenant mieste?
Rekomenduojama apžiūrėti šunį po kiekvieno ilgesnio pasivaikščiojimo žolėtoje ar krūmuotoje aplinkoje, net jei tai tik miesto parkas ar žalioji zona prie namų.