Žolinė – Švenčiausios Mergelės Marijos į Dangų ėmimo dienos iškilmės, per kurias bažnyčiose šventinamos žolynų puokštelės. Anot etnologės Gražinos Kadžytės, kas Žolinės dieną neturės žolynų puokštės, tam velnias į delną savo uodegą įbruks. Tradicines Žolinių puokštes, kurioms būdingi senieji darželių augalai, šiandien jau nėra taip lengva surasti, nes retai kuriame kieme išvysi diemedį, rūtą, pelyną, ar varpinių šeimos augalų... Tad šiandienos Žolinių puokštės daugiau tampa mūsų grožio supratimo įvaizdžiu, nei turinčiu apeiginę ar maginę prasmę.

Skaityti daugiau...

Molėtų socialinės paramos centrui pasirašius projekto „Socialinis taksi Molėtų neįgaliesiems“ finansavimo sutartį su Europos Sąjungos fondo agentūra, projekto vykdymas dėl pandemijos buvo atidėtas, bet, kaip sakė Molėtų paramos centro direktorė Jurgita Burbaitė, projektas vis tiek bus vykdomas 27 mėnesius nuo jo pradžios, kuria tapo liepos pirmoji.

Skaityti daugiau...

Kiekvienas žmogus svajoja apie laimę, gražų, turtingą ir sveiką gyvenimą. Deja, pasiseka ne visiems. Ir tai priklauso ne tik mūsų pačių mokėjimo gyventi, bet ir nuo daugybės aplinkybių, gyvenimiškų situacijų ar net likimo...
Štai Lionė Skliaustaitė-Misiūnienė, gimusi ir augusi Inturkėje, gyvenusi Ukmergėje, grįžusi į Inturkę, o dabar jau 14 metų yra Girsteitiškio gyventoja, nors, kaip pati sako, dažniau būnanti Molėtuose.

Skaityti daugiau...

Videniškių vienuolyne – istorijos, kultūros ir meno lopšy, kur įsikūręs muziejus, veikia profesionalių menininkų darbų paroda „Angelai“.  Daugumos kūriniai sukurti per karantino laikotarpį. Skirtingi autoriai savo amžiumi, profesiniu įdirbiu ir kūrybos  stiliumi, verčia stabtelti  ir iš arčiau susipažinti su jų pamatytais angelais.  Jei vienam  angelu gali būti močiutė, tai kitas  angelus gali pamatyti savo  vaikuose...

Skaityti daugiau...

Sakysite, kad  muškietininkų laikai  buvo XVII a. Prancūzijoje, o XXI a. koronaviruso pandemija išplito kone visame pasaulyje, tad kas gi čia bendro? Pats faktas, kad Molėtų rajone yra keturi vairuotojai, gabenantys namo parvykstančius lietuvaičius karantinuotis, pamėtėjo mintį apie muškietininkus, kuriems svarbiausia buvo pareiga ir draugystė. Draugystė draugyste, bet  pareigos ir atsakomybės jausmas  šiuo laikotarpiu turbūt būna svarbiausias. Algis Rakauskas ir būtų  vienas iš tų  „ muškietininkų“, kuriam galėtum  „prikabinti“ visus keturis jų vardus, nes per gyvenimą yra sukaupęs ir nuotykių, ir patirčių, ir išminties, ir greičiausiai pats yra skaitęs Aleksandro Diuma romaną.

Skaityti daugiau...