Vilnies nr. 72 rugsėjo 19 d.

Redakcijos skiltis

Kasdien patikliuosius "moko" tie, kurie iš jų patiklumo arba naivumo darosi pinigus. Ir nemažus. Tačiau vis dar aklai pasitikinčiųjų apstu. O gal juos reiktų vadinti kitaip?.. Molėtiškė, jau sulaukusi daugiau nei vidutinio amžiaus, važinėjanti nuosavu automobiliu, prieš pat besibaigiant techninei jos "Mazdos" apžiūrai kreipėsi į vietinį autoservisą. Maža ką - gal koks gedimas yra, ar reikia ką sureguliuoti. Juk visa tai ne moteriškai galvai spręsti. Pasirodo, problemų automobilyje būta - visą tūkstantį teko pakloti už atliktą remontą. Nemažai, bet saugumu reikia rūpintis. O kur tų padarytų darbų išklotinė? Kur sąskaita ar kitoks dokumentas, kuris patvirtintų, jog automobilis buvo remontuotas, kas suteiktų galbūt garantiją ir apsaugą nuo tokių pačių gedimų bent jau artimoje ateityje? Pasirodo, tokio kvito, nei "kitokio popierėlio" moteriškė neprašė, o serviso vadovas net ir nesiūlė... Techninę apžiūrą "Mazda", beje, jau bebaigianti antrąją savo gyvenimo dešimtmetį, įveikė. Tad molėtiškė tik apsidžiaugė rezultatu ir leidosi į kelionę - į gretimą rajoną - Ukmergę. Tiesa, jau po kurio laiko. Ukmergėje mašina užsikaprizijo ir sustojo... Vietiniai meistrai nustatė "ligą" - "kažkoks" dirželis nutrūko. Reiks tūkstančio litų! Bet moteriškė, kuriai pasitikėjimą kažkodėl sukėlė būtent molėtiškio remonto dirbtuvės, panoro čia vėl savąją transporto priemonę remontuoti. Už "Mazdos" atgabenimą į Molėtus  suplojo 170 Lt! Palikusi automobilį, beje, be jokios sutarties ir net neprašiusi jokios remonto darbų, jiems reikalingų detalių ir pan. sąmatos, moteriškė ramiai atsipūtė, manydama, jog viskas patikimose rankose. O jų būta ne tik patikimų, bet ir, atrodo, gobšių. Mat po kiek laiko tas pats savininkas, paskambinęs pranešti apie jau suremontuotą mašiną, informavo, jog su savimi reikia atsivežti už remontą... tris tūkstančius litų! Mašinos savininkė, suabejojusi, ar visa jos transporto priemonė tiek verta, vos aparpuolio negavo. Tad nusprendė iš viso į tą servisą kojos nekelti ir kol kas autobusu važinėti... Bet reikalai veja reikalus, tenka važinėti daug, o visuomeninio transporto maršrutai labai nedėkingi. Tad dabar jau mūsų klausiama - ką daryti? Ant stalo techninės apžiūros talonas, draudimo polisas, visi automobilio dokumentai, stinga tik jo paties garaže. Prisipažinusi, kad tokios sumos už remontą nemokės, moteriškė šiandien jau sako, jog padariusi klaidą - raštu nesuderėjusi, kiek ir kas kainuos, kiek išgali mokėti ir pan. Gal vartotojų teisių apsaugos tarnyba ką padėtų? Bet tuomet, kai nėra jokio dokumento, kad kažkas kažką apgavęs būtų ar nekokybišką prekę pardavęs, jos paslaugos prašyti kaip ir neverta - nieko neįrodysi. Ir čia lyg nušvitimas - dar viena mintis: remontininkui reikia atsimokėti ta pačia moneta. O tai reiškia, kad galima kreiptis į pareigūnus, jog automobilis stovi ten ir ten, bet jo neatiduoda... Kaip įrodys autoserviso direktorius, kad automobilis buvo duodas jam remontuoti? Joks dokumentas pasirašytas nebuvo, jokių įsipareigojimų su paslaugos gavėja raštiškai neįforminta. Štai tau ir rezultatas! Įdomu, kuris turės finansinį pliusą. Vienam dar gali būti ir blogesnė baigtis - juk dokumento už gautus pinigus po pirmojo remonto paslaugos gavėjui nedavė, vadinasi, slėpė pajamas, taip išvengdamas privalomų mokėti mokesčių...  

Lazda turi du galus ir abu skaudžiai pliekia. Patiklumas šiuo kartu nenaudingas ir apsukriam verslininkui, kuris pasirengęs už automobilio remontą tuos tris tūkstančius išsireikalauti, ir moteriškei, kuri turi spręsti dilemą, kaip pasielgti - derėtis dėl kainos, kuri iš neatsargumo nebuvo derinta, o gal atsiimti lyg niekur nieko automobilį ir toliau derėtis jau su savo sąžine?.. Šioje situacijoje patarėjų kaip ir nebereikia. Bet dar ir dar kartą susimąstai - kada mes pradėsime elgtis civilizuotai, kada verslininkas pradės galvoti ne tik apie tai, kaip "iškišti" prekę ar paslaugą, nutrešiant kuo daugiau pinigų, bet ir apie tai, kad nukentėjusiojo pusėje gali atsidurti ir pats... Kada žmogus, prieš darydamas kokį nors sandorį pagalvos, jog turi apsidrausti, viską sudėliodamas raštu, patardamas ir įvertindamas? Kad nereikėtų, kaip tai bobutei, neturinčiai anūkėlių, bet už jų padarytą avariją sumokėjusiai telefoniniams sukčiams tūkstančius, raudoti... 

Bet ko čia stebėtis. Šiandien raudama ne tik dėl nusikaltėlių, sukčių, apgavikų, bet ir nuo juos privalančių tramdyti  - neblaivių vairuojančių, traiškančių pėsčiuosius, besimušančių, pliekiančių moteris ir pan....