Ekspertai: daugėjant galimybių ruošti kvalifikuotus specialistus, augs Molėtų patrauklumas investuot

Besivystanti skaitmeninė ekonomika, diegiamos inovatyvios technologijos kelia naujus iššūkius kiekvienam iš mūsų. Įgūdžių ir žinių, kurių pakako prieš keliolika ar kelerius metus, jau nepakanka, o norėdami vis iš naujo atrasti savo vietą besikeičiančioje darbo rinkoje ir visuomenėje, privalome nuolat mokytis ir tobulėti.

Nori dirbti arčiau namų

„Anksčiau dirbau tolimųjų reisų vairuotoju, o kelerius pastaruosius metus statybose užsienyje ir namo retai parvažiuodavau. Tačiau dabar, kai žmona laukiasi, noriu būti arčiau namų ir kartu auginti mūsų pirmagimį“, – pasakoja Kostas.

Jis sako ir anksčiau pagalvodavęs apie kitą profesiją, bet reikėjo postūmio, kad ryžtųsi mokytis, o dabar dar ir žmona paragino. „Sako, negi taip visą gyvenimą ir važinėsi ar pastoliais karstysies? Kadangi mane nuo vaikystės traukė automobiliai, nusprendžiau mokytis automechaniko specialybės. Norėčiau dirbti Molėtuose, nes netoli su tėvais gyvena žmona, o aš irgi kilęs iš šių kraštų“, – pasakoja dabar jau Lietuvoje dirbantis ir naujos profesijos besimokantis ketvirtą dešimtį įpusėjęs vyras.

Įveikti iššūkius padeda nauji įgūdžiai

Nacionalinėje pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ mūsų šalis kelia sau uždavinį sukurti modernią ir dinamišką, pasirengusią ateities iššūkiams ir gebančią veikti nuolat kintančiame pasaulyje visuomenę. Vienas iš būdų, padedančių žmonėms prisitaikyti prie pokyčių – mokymasis. Besimokančių suaugusiųjų mūsų šalyje pastaruoju metu daugėja, tačiau „nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma“, – konstatuojama pernai Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtoje apžvalgoje, kurioje apibendrinti reprezentatyvios 15-75 m. Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. .  [BŽ1]

„Skaitmeninė pertvarka, kurią dar labiau paspartino COVID-19 pandemija, sparčiai diegiamas dirbtinis intelektas ir kuriamos aukštos kvalifikacijos reikalaujančios naujos darbo vietos vis labiau išryškina problemą: dalis gyventojų turi nepakankamai kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų naujoje realybėje. O tie žmonės, kurie nuolat kelia profesinę kvalifikaciją, ugdo įvairius savo gebėjimus, prie pokyčių prisitaiko lengviau“, – sako Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos pirmininkė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė. Švietimo ekspertės teigimu Lietuvoje 2020 m. mokėsi 7,2 proc. 25-64 metų amžiaus grupės asmenų, o ES vidurkis – 9,2 proc. Nors ir lėtai, bet augantis besimokančiųjų skaičius rodo, kad judama teisinga linkme, tačiau „svarbu ieškoti netradicinių būdų kuo daugiau suaugusiųjų įtraukti į mokymąsi visą gyvenimą‘, sako ji.

„Pas mus tradicija mokytis visą gyvenimą dar tik formuojasi“, – vieną iš priežasčių, dėl kurių Lietuvoje mokosi nedaug suaugusiųjų, įvardija Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) Suaugusiųjų skyriaus vedėjas Saulius Samulevičius. Anot jo, svarbu identifikuoti kliūtis, trukdančias plėtoti darbo rinkos poreikius atitinkančią formalaus ir neformalaus bei tęstinio profesinio suaugusiųjų mokymosi pasiūlą. „Tai vienas iš EK iš dalies finansuojamo projekto „Suaugusiųjų švietimo veiksmų plano nacionalinis koordinavimas: Lietuva“, kurį vykdo KPMPC, tikslų. Kitas tikslas – padėti penkioms šalies savivaldybėms įgyvendinti pokyčius, kurie to regiono gyventojams geriausiai atskleistų mokymosi visą gyvenimą naudą ir skatintų juos nuolat atnaujinti esamus bei  įgyti naujų įgūdžių“, – sako jis.

Galimybių mokytis daugėja

Viena iš penkių savivaldybių, kurioje įgyvendinant minėtą projektą ekspertų grupė KPMPC užsakymu atliko suaugusiųjų švietimo ir tęstinio profesinio mokymosi  galimybių tyrimą – Molėtai.

„Mūsų rajone suaugusiųjų švietimu rūpinasi Molėtų rajono švietimo pagalbos tarnyba. Pavyzdžiui, atsižvelgdama į pandemijos iššūkius, ji organizuoja mokymus mokytojams, kaip dirbti nuotoliniu būdu per skirtingas platformas. Nuošalyje nelieka savivaldybės Kultūros ir švietimo skyrius, paslaugas suaugusiems teikia Molėtų viešoji biblioteka, Molėtų menų mokykla, Molėtų kūno kultūros ir sporto centras, aktyviai dirba miesto ir kaimo vietos veiklos grupės, Molėtų krašto žmonių su negalia sąjunga, Molėtų bendruomeniniai šeimos namai, kitos NVO. Aktyviai bendradarbiaujame su Alantos technologijos ir verslo mokykla, kuri yra pagrindinis profesinio bei tęstinio profesinio mokymo paslaugų teikėjas mūsų rajone, o žmones, kurie per anksti ir nepagrįstai save nurašo, mokytis kviečia Trečiojo amžiaus universitetas“, – vardija Molėtų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Saugūnienė.

Anot jos, nemažai prisideda 2019 m. savivaldybės iniciatyva įkurta Molėtų rajono verslo taryba. „Bendraudami su verslų, nevyriausybinio sektoriaus atstovais, ūkininkais sužinojome, kad įmonėms trūksta techninės krypties specialistų. Dažniausiai tokias profesijas renkasi vyrai, o jie nelabai linkę mokytis naujų dalykų, todėl juos reikia paskatinti – parodyti, kokių kompetencijų ir kodėl naudinga įgyti. Manome, kad rengti specialistus, kurių rajone trūksta, padėtų mokymo pameistrystės forma plėtra, todėl raginame verslininkus bendradarbiauti su savivaldybe“, – sako V. Saugūnienė. Apgailestaudama, kad pirmuosiuose mero inicijuotuose Verslo pusryčiuose verslo atstovai nebuvo aktyvūs, ji priduria, kad savivaldybė ieško naujų būdų plėtoti suaugusiųjų švietimą ir tęstinį profesinį mokymą ir jau nuspręsta investuoti į vietinio jaunimo iki 29 metų verslumo ugdymą. Savivaldybė taip pat finansuoja įvairias programas, skirtas neformalaus mokymo plėtrai, todėl suaugusiųjų, dalyvaujančių švietimo ir tęstinio mokymo programose bei Trečiojo amžiaus universiteto veikloje daugėja: 2018 m. įvairiuose edukaciniuose renginiuose ir mokymuose dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. molėtiškių, 2019 m. – beveik 7 tūkst. Tiesa, pernai besimokančiųjų buvo mažiau – anot V. Saugūnienės, mokytis nuotoliniu būdu ne visiems buvo patrauklu.

„Kurdami besimokančią, atsakingą ir aktyvią bendruomenę 2018–2024 m. strateginiame savivaldybės plėtros plane numatėme gerinti mokymosi sąlygas ir didinti dalyvaujančių tęstiniame profesiniame mokyme bei mokymosi visą gyvenimą veiklose suaugusių gyventojų skaičių. Manau, kad visi kartu sugebėsime padidinti formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų tinklo efektyvumą ir sukurti suaugusiems palankias sąlygas mokytis bei įgyti kvalifikacijų, kurios padės jiems rasti savo vietą mūsų rajone“, – sako V. Saugūnienė.

Ko pasigedo ekspertai

Ekspertai, kurie analizavo, kokių mokymosi paslaugų reikia Molėtų rajono gyventojams ir kaip pasitelkus esamus išteklius išplėsti suaugusiųjų mokymosi galimybes bei padidinti jų motyvaciją, pabrėžia, kad pastaraisiais metais įvyko nemažai teigiamų pokyčių, tačiau pastebi, kad kultūros ir neformaliojo ugdymo įstaigos daug dėmesio skiria vaikams, taip pat bendriesiems visų gyventojų gebėjimams ugdyti, siūlomos laisvalaikio veiklos, bet suaugusiųjų švietimui skiriama mažiau dėmesio: šių paslaugų pasiūla galėtų būti platesnė ir labiau atitikti gyventojų bei regiono verslo poreikius.

„Suaugusiųjų švietimas vis dar suvokiamas palyginti siaurai. Molėtų rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama jaunimui, kiti gyventojai gali mokytis kalbų, gerinti naudojimosi įvairiomis IT įgūdžius, tobulinti bendruosius gebėjimus, tačiau pasigedome su darbo rinkos poreikiais susietų tęstinio profesinio mokymosi galimybių, kad tobulinti savo gebėjimus ar įgyti naujų įgūdžių galėtų darbo netekę ar dirbantys ir norintys įgyti papildomų kompetencijų molėtiškiai“, – sako švietimo ekspertas Marius Ablačinskas. Anot jo, tikėtina, kad tai ne vienos savivaldybės problema: „Galima daryti prielaidą, kad esant dabartinei finansavimo tvarkai, profesinei mokyklai parankiau suaugusį žmogų metus ar pusantrų mokyti naujos profesijos pagal visą mokymo programą, negu priimti jį mokytis vieną modulį ir padėti jam įgyti konkrečių trūkstamų kompetencijų“.

Ekspertai pastebi, kad savivaldybei trūksta informacijos apie konkrečių sričių kvalifikuotų specialistų poreikį, neaišku, ar suaugusiųjų švietimo ir tęstinio profesinio mokymosi pasiūla atitinka realų poreikį plėsti profesinius gebėjimus ir kelti kvalifikaciją. Kadangi rajone juntamas kvalifikuotų kai kurių sričių specialistų trūkumas, jie siūlo papildyti tęstinio profesinio mokymo pasiūlą, kad molėtiškiai galėtų įgyti maitinimo, apgyvendinimo, sveikatinimo paslaugų, pramoginės ir poilsio veiklos organizavimo specialistų, automechaniko kvalifikacijas, slaugytojo padėjėjo kompetencijas, gilinti skaitmeninio raštingumo žinias. Tikėtina, kad glaudesnis bendradarbiavimas su verslu padėtų spręsti ir patalpų mokymams bei modernios mokymo bazės stygių. Nors apklausos dalyvių nuomone, rajono gyventojai neįžvelgia persikvalifikavimo ar naujos kvalifikacijos įgijimo naudos, ekspertai mano, kad požiūris pasikeistų, jei suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymas atitiktų regiono darbo rinkos vystymosi poreikius. Kita vertus, tyrimas atskleidė, kad viena didžiausių problemų – „protų nutekėjimas“: nemažai jaunuolių išvyksta mokytis profesijos kitur ir negrįžta dirbti į Molėtų rajoną. Ekspertų nuomone, jei jauni žmonės gimtajame rajone galėtų įgyti profesijas, reikalingas vietos darbo rinkoje, žymiai daugiau jų pasiliktų, o jei savivaldybėje būtų daugiau kvalifikuotų skirtingų sričių specialistų, ji taptų patrauklesnė investuotojams. „Atsirastų naujų darbo vietų įvairaus amžiaus žmonėms, plėstųsi paslaugas teikiantys verslai, pagyvėtų viso rajono gyvenimas, – daro prielaidą M. Ablačinskas. – Tačiau tam reikėtų peržiūrėti profesinės mokyklos siūlomas programas“.

Anot ekspertų, glaudesnis savivaldybės, verslo ir kitų įstaigų, įskaitant švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, NVO ir vietos bendruomenes, bendradarbiavimas leis geriau įvertinti mokymosi paslaugų poreikius ir nuosekliai bei kryptingai plėsti suaugusiųjų tęstinio mokymosi pasiūlą bei populiarinti mokymosi visą gyvenimą tradiciją. „Pasiekti esminį proveržį padėtų sisteminga realaus tokių paslaugų poreikio analizė, kuria remiantis būtų galima parengti konkretų planą, kaip darbingo amžiaus suaugusieji bus motyvuojami įgyti naujų kvalifikacijų, kaip bus skatinamas jų ir pensinio amžiaus asmenų kūrybiškumas ir verslumas, mažinama socialinė atskirtis tarp įvairių visuomenės grupių“, – sako ekspertai. Jie taip pat siūlo sukurti specialią skiltį, pavyzdžiui, savivaldybės interneto svetainėje, kad vienoje vietoje būtų galima rasti visą informaciją apie suaugusiųjų mokymosi galimybes ir su tuo susijusius projektus. Be to, informacijos apie suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi sklaidą padidintų parodos, atvirų durų dienos bei kiti renginiai, kurie padėtų atskleisti mokymosi visą gyvenimą, persikvalifikavimo ar naujos kvalifikacijos įgijimo naudą.

Pateiks konkrečius pasiūlymus

Jau netrukus Molėtuose, kaip ir kitose keturiose šalies savivaldybėse, bus surengta suaugusiųjų formalaus ir neformalaus bei tęstinio profesinio mokymo specialistų diskusija. „Jos metu bus aptarta suaugusiųjų švietimo ir rajono darbo rinkos atitiktis bei pristatyti ekspertų atlikto tyrimo rezultatai, o po jos Molėtų rajono savivaldybei bus pateikti konkretūs pasiūlymai“, – sako švietimo ekspertas Giedrius Steponavičius. Anot jo, tai padės savivaldybei populiarinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją, o pasitelkus įvairias rajone veikiančias organizacijas bei verslą kryptingai plėtoti suaugusiųjų mokymosi pasiūlą, taip didinant jų konkurencingumą darbo rinkoje, skatinant jų kūrybiškumą ir verslumą bei mažinant socialinę atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių.