„Teatriukas“ kvies drąsius vaikus atrasti save

Rajono gyventojams ir „Vilnies“ skaitytojams jau pažįstamos vasaros stovyklos vaikams, kurias jau eilę metų Drąsių kaime, Dubingių seniūnijoje organizuoja “Teatriukas”, istorija pradėta rašyti 1998- ųjų rugsėjį, kuomet kurso draugai Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas ir Arturas Varnas (beje, Giedraitiškis), kurie studijavo aktoriaus filologo specialybę Vilniaus universitete, įkūrė “Teatriuką” Vilniuje. Pasibaigus studijoms, jie jau buvo pastatę porą spektaklių, pradėjo gastroliuoti po visą Lietuvą. Iš pradžių  pats teatras buvo panašus į žaidimą, tai buvo draugų saviraiška ir noras vaidinti, dirbti ir užsidirbti, kurti ir bendrauti su vaikais. Tada jie neturėjo jokios specialios vaidinimams skirtos erdvės ar vietos, jokios patirties, jokių vadovų ar direktoriaus. Šiuo atžvilgiu „Teatriukas“ išliko toks pats ir dabar. Tai - mobilus šeimos teatras, vaidinantis vaikams, neprisirišęs prie jokios konkrečios vietos. Metams bėgant, teatras perėjo daug skirtingų etapų - aplankė beveik visas Lietuvos mokyklas, pristatinėjo knygas, leido pasakų, dainų, lopšinių kasetes, vėliau kompaktines plokšteles, dalyvavo miesto šventėse, vienu metu kūrė ir suaugusiems. Per 22 metus sukurta per penkiolika spektaklių vaikams, kas galbūt nėra labai daug, tačiau jie niekada neturėjo didelės komandos ir dirbo vos dviese- trise,  o kiekvienam naujam projektui buvo priversti samdyti vis naujus žmones. Galiausiai Daliai Mikoliūnaitei nusprendus studijuoti kultūros vadybą Vilniaus dailės akademijoje,  galimybių ratas stipriai prasiplėtė, ir jie pradėjo kurti didesnius edukacinius projektus, ne vien tik spektaklius. Taip atsirado galimybė prisidėti prie Lietuvos kultūros augimo. Dabar už „Teatriuko“ kūrybinę veiklą atsakingi yra Žilvinas Ramanauskas, kuris yra režisierius ir dainų kūrėjas, bei Dalia Mikoliūnaitė, kuri atsakinga už administracinę ir vadybinę sritį. Į visą teatro veiklą jie žiūri kaip į žaidimą ir nuolatinį mokymąsį,  ir pripažįsta, kad be žmogiškos šilumos, nežinia, ar išvis čia kas nors būtų.

Daugiau skaitykite "Vilnies" Nr. 70 rugsėjo 11 d.